Teisingumas turi būti prieinamas kiekvienam.

Truputis istorijos apie mus

Katalikiškąją bendruomenę Lietuvoje vienija daug narių. Katalikiškoje bendruomenėje dalis jos narių yra priskiriami socialiai pažeidžiamai grupei, kuriems reikia ne tik dvasinės, tačiau ir pasaulietiškos pagalbos.

Pagalbos taip pat reikalauja ir pačios bendruomenės institucijos ar atskiros parapijos. Katalikiškoje bendruomenėje svarbu ištiesti pagalbos ranką nuskriaustiems bei asmenims gyvenimo kelyje susidūrusiems su gyvenimo skirtais sunkumais.

Tik kompleksinė pagalba – dvasinė ir pasaulietiška, gali stiprinti pasitikėjimą visa katalikiška bendruomene. Susidūrus su gyvenimo siųstais sunkumams daugeliui asmenų reikia ne tik tikėjimo bei dvasinės pagalbos, tačiau ir teisinės pagalbos.

Būtent stiprintant pasitikėjimą bendruomene ir pastoracine veikla buvo įsteigta Šv. Juozapo teisės klinika. Taip mes siekiame, kad teisingumas būtų prieinamas kiekvienam. Mes siekiame suteikti galimybę katalikiškos bendruomenės nariams išspręsti iškilusius teisines problemas teikiant nemokamą pirminę teisinę pagalbą.

Vizija, Misija ir tikslai

Vizija

Sukurti katalikiškomis vertybėmis paremtą teisės kliniką, bendradarbiaujant su katalikų bendruomene bei vadovaujantis bendruomeniškumo principu teiktiant nemokamą pirminę teisinę pagalbą, siekti stiprinti katalikybę Lietuvoje.

Misija

Teikti pirminę teisinę pagalbą bendruomenės nariams remiantis tikėjimu ir meile Dievui.

Tikslai

Teisės klinikos tikslas su meile Dievui teikti nemokamą pirminę teisinę pagalbą jos nariams ir jų artimiesiems, institucijoms ir pavienėms parapijoms,  šviesti bendruomenės teisinę sąmonę remiantis tikėjimu ir meile Dievui.

Pirminė nemokama teisinė pagalba teikiama

Bendruomenės nariams, kurie negali jos gauti dėl ekonominio nepritekliaus;

Asmenims pasirinkusiems neteisingą gyvenimo būdą (buvusiems kaliniams, turėjusiems priklausomybes ir pan.);

Kitoms katalikiškoms bendruomenės institucijoms ir organizacijoms ar/ir atskiroms parapijoms.

Komanda

Nerijus Strikulys
Įkurėjas / Vadovas

Šv. Juozapas – vienas svarbiausių Bažnyčios šventųjų. Jis buvo Švenčiausiosios Motinos ir Viešpaties Išganytojo kilniausiojo žmogiškumo sergėtojas ir globėjas. Dėl šių priežasčių šv. Juozapas yra vienas labiausiai garbinamų šventųjų, tačiau apie jį turime labai nedaug duomenų.

Nors Šventajame Rašte nėra perduoda nei vieno jo žodžio. Evangelijoje taip pat nėra kalbama ir apie jo mirtį. Nors Šventajame rašte nėra nei vieno žodžio apie jį, tačiau šis Šventasis dalyvavo visuose svarbiausiuose Jėzaus neviešo gyvenimo įvykiuose, tokiuose kaip jo gimimas, bėgimas į Egiptą bei jo įsikūrimas Nazarete. Evangelijoje Juozapas yra minimas, kaip jis pasimeta užkluptas žinios apie jo sužadėtinės neštumą. Pagal žydų paprotį, santuoka buvo vykdoma dviem etapais: pirmiau sudaroma juridinė santuoka, ir tik po tam tikro laiko vyras parsivesdavo žmoną į savo namus. Taigi nepradėjęs gyventi su Marija Juozapas sužino, kad jo sužadėtinė yra nėščia. Būtent tuomet išryškėja Juozapo atlaidumas, kuomet jis tylomis apsisprendžia atleisti Marijai. Susidūrus su Marijos motinystės slėpiniu, toks Juozapo apsisprendimas išryškina jo norą tylomis pasitraukti. Geriausiai tai apibūdina sapne angelo Juozapui ištarti žodžiai: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios“. Angelas taria Juozapui „nebijok“, nes reikėjo daug drąsos patikėti ir priimti Marijos nėštumą kaip Dievo veikimo vaisių. Evangelistas Matas rašo: „atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta“. Šventasis Raštas neperduoda Juozapo žodžių, bet kalba apie jo poelgius. Juozapas tiesiog paklūsta Dievui tikėdamas jo žodžiu.

Būtent tokie gyvenimo bruožai Juozapą išskyrė iš kitų. Turbūt šie įvykiai geriausiai iliustruoja Juozapo supratimą, ką reiškia būti pasimetusiam Dievo veikimo akivaizduoje. Būtent dėl to Juozapo gyvenimas yra geriausias paskatinimas kiekvienam iš mūsų nebijoti atsiliepto į Dievo veikimą, kad ir koks jis neįtikėtinas būtų. Suprasti ir kiekvienam iš mūsų išgyventi kiekvieną mums Dievo siunčiamą išbandymą bei ženklą. Juk Dievas geriausiai žino ar mes einame savo gyvenimo keliu ir nenukripome nuo kiekvienam iš mūsų skirtų išbandymų ir pašaukimo. Dievas, kaip ir Juozapui, tai ir mums siunčia išbandymus, kuriuos mes turime priimti ir išgyventi.

Būtent Šv. Juozapo paminėjimo diena taip pat sutampa ir su Juozapinėmis. Romoje šios šventės paprotys įsigalėjo 1479 metais. Lietuvoje šią dieną taip pat švenčiama Pempės diena. Spėjama, kad dėl šios priežasties vidury Gavėnios buvo leidžiama jaunuoliams daryti nedideles vestuves dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, t. y., nuotakos buvimo „padėtyje“. Kiekvienoje kaimo troboje kabėjusius šio šventojo paveikslus per Juozapines papuošdavo gėlėmis. Šv. Juozapas – šeimos globėjas, ginantis socialinį teisingumą, todėl jam meldėsi vargšai, neturtėliai. Buvo priimta dalyti labdarą. Jis buvo pagerbiamas savo paties profesijos atstovų – stalių, dailidžių, įvairių amatų meistrų.

 

Mūsų draugai

Be mūsų draugų nebūtų mūsų

Verslo ir teisinių paslaugų biuras teikiantis nemokumo administravimo ir verslo valdymo paslaugas.

Plačiau

Follow Us on Linkedin

Lorem ipsum dolor sit amet, consetetur sadipscing sed diam nonumy eirmod tempor invidunt